Žvėriškas potraukis įvairiems saldumynams – daugumai pažįstamas ir ramybės neduodantis jausmas.
Akivaizdu, kad įvairiuose tradiciniuose pyraguose, tortuose ar sausainiuose kelis kartus paros normas viršijantys „sočiųjų riebalų“, cukrinių angliavandenių, o kai kuriuose saldumynuose – net ir „trans“ riebalų kiekiai daro didelę žalą žmogaus organizmui, skatindami antsvorio, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir kitų pavojingų ligų atsiradimą.
Tačiau dažnai potraukis saldumynams pasirodo žymiai stipresnis, negu galimų ligų pavojus, todėl daugumai jų atsisakyti taip ir nepavyksta.
Kodėl taip yra? Kodėl jaučiamas saldumynų poreikis? Ir ar yra kokia nors išeitis tiems, kurie nenori atsisakyti saldumynų, tačiau nori gyventi sveikai?
Saldumynai ir priklausomybė
Besaikis potraukis saldumynams ir jų vartojimas yra siejamas su tam tikrais veiksniais. Vienas iš jų – tai neigiamos emocijos.
Teigiama, kad nuobodulys, nerimas, bloga nuotaika, negalėjimas susikaupti padidina norą valgyti saldumynus. Jų suvalgius, nuotaika pagerėja, tačiau tik laikinai. Saldumynų staigiai sukeltas, o vėliau nukrentantis cukraus kiekis kraujyje po kurio laiko vėl iššaukia bado reakciją ir cukraus trūkumas sukelia pakartotinį saldumynų poreikį. Taip susidaro užburtas ratas – staigūs cukraus kiekio kraujyje pokyčiai verčia valgyti per daug saldumynų.
Ar įmanoma ištrūkti iš šio užburto rato? Žinoma, išeitis visada yra, tik klausimas – kokia „kaina“?
(Ne)veiksmingi metodai, kaip nugalėti saldumynų norą
Yra įvairių metodų, kaip sumažinti potraukį saldumynams, tačiau ar visi jie veiksmingi?
Pats primityviausias būdas – nuolat stengtis atsisakyti saldumynų arba vartoti juos kuo mažesniais kiekiais.
Kitas, ne toks drastiškas ir dažnai rekomenduojamas bei siūlomas kaip kompromisas – tai rinktis mažiau kenksmingus saldumynus, o įprastinius desertus (tortus, pyragus, sausainius ir kt.) pakeisti sveikesne alternatyva – džiovintais ar šviežiais vaisiais, cukrų – medumi ir panašiai.
Pats sudėtingiausias, bet dažniausiai suteikiantis ilgalaikį, o gal net ir amžiną rezultatą – tai iš esmės pakeisti savo kasdieninės mitybos įpročius ir pereiti prie rekomenduojamos subalansuotos mitybos. Taip labai padidėja galimybė sumažinti emocinių ir fiziologinių veiksnių poveikį, kurie dažniausiai ir priverčia mus šlemšti saldumynus.
Taip pat yra galimybė saldumynų troškimą malšinti ir įvairiais papildais ar savianalizės metodu, siekiant išsiaiškinti, kokie jausmai ar emocijos skatina saldumynų norą.
Deja, bet visi šie varžantys ir dietas primenantys metodai reikalauja nemažai valios bei pastangų, todėl rezultatas dažniausiai būna laikinas.
Tai kokia išeitis tiems, kurie neturi tiek valios ar tiesiog nenori savęs varžyti?
Sumažinto kaloringumo desertai
Džiugu, kad maisto pramonė ne tik stengiasi sumažinti maisto produktų savikainą vartotojų sveikatos sąskaita, bet ir rūpinasi įsisenėjusių problemų sprendimu. Vienas iš tokių sprendimų – į rinką pateikiami kuo labiau įprastinių desertų skonį atkartojantys sumažinto kaloringumo desertai.
Įvairūs pyragai, tortai, sausainiai, ledai ir kiti „uždrausti“ skanėstai gaminami be ypatingai žalingų „trans“ riebalų ir su daug mažesniais „sočiųjų riebalų“, cukrinių angliavandenių ar cholesterolio kiekiais. O svarbiausia, kad šie desertai savo skoniu visiškai nenusileidžia įprastiems, tačiau daug cukraus ir riebalų turintiems desertams.
Šiuo metu tai ko gero tobuliausias ir mažiausiai valios reikalaujantis metodas, padedantis numalšinti tą beprotišką saldumynų norą. Tik reikėtų nepamiršti, kad jų vartojimas vis tiek neturėtų tapti besaikis.
